Šie telefonų numeriai dažniausiai būna pavojingi – patikrink, ar neskambino tau

Telefonas suskamba, ekrane – nepažįstamas numeris. Atsiliepi, o kitame laido gale – tyla, keistas garsas arba užsienietiškas akcentas, siūlantis „puikią galimybę”. Per pastaruosius metus tūkstančiai lietuvių prarado pinigus vien todėl, kad atsiliepė į netinkamą skambutį arba perskambino atgal.

Sukčiai nuolat keičia taktiką, bet kai kurie numerių šablonai kartojasi. Ryšių reguliavimo tarnyba ir policija reguliariai perspėja apie tam tikrus prefiksus, kurie turėtų įžiebti raudoną šviesą. Pažiūrėkite į savo skambučių istoriją – galbūt ir jums bandė prisiskambinti.

Kodėl vieni numeriai pavojingesni už kitus

Ne visi nepažįstami skambučiai yra sukčiai. Bet tam tikri numerių tipai statistiškai dažniau susiję su apgavystėmis. Tai susiję su tuo, kaip veikia tarptautinė telefonija – kai kuriose šalyse lengviau registruoti anoniminius numerius, o skambučių kaina leidžia sukčiams veikti pelningai.

Pavojingiausias scenarijus – kai ne tik atsiliepi, bet ir perskambini. Kai kurie numeriai specialiai sukurti tam, kad už kiekvieną jūsų skambučio minutę jie gautų pinigus. Vienas toks perskambinimas gali kainuoti 5–10 eurų, o jei laukiate linijoje – suma auga kas sekundę.

Numeriai su +44 (Jungtinė Karalystė)

Šis kodas pastaruoju metu tapo vienu dažniausių sukčių įrankių Lietuvoje. Skambutis ateina iš numerio, prasidedančio +44, trunka vieną ar du signalus ir nutrūksta. Žmogus pamato praleistą skambutį ir perskambina – čia ir prasideda problemos.

Dažnai tai vadinamieji „Wangiri” sukčiavimai (japoniškai – „vienas skambutis ir baigta”). Perskambinus pakliūnate į mokamą liniją arba išgirstate įrašą, kuris bando išlaikyti jus linijoje kuo ilgiau.

Jei nesitikite skambučio iš Jungtinės Karalystės – neperskambinkite.

Numeriai su +370, bet keisti

Lietuviškas kodas +370 negarantuoja saugumo. Sukčiai naudoja IP telefoniją ir gali rodyti bet kokį numerį – net jūsų banko ar policijos.

Įtarimas turėtų kilti, kai:

  • numeris labai trumpas arba neįprastai ilgas,
  • skambina iš numerio, panašaus į įstaigos, bet vienu skaitmeniu skiriasi,
  • paskambinęs „banko darbuotojas” prašo PIN kodo, slaptažodžio ar prašo pervesti pinigus į „saugią sąskaitą”.

Joks bankas niekada neskambins ir neprašys atskleisti prisijungimo duomenų ar patvirtinti operacijos telefonu.

Numeriai su +1 (JAV ir Kanada)

Skambučiai iš Amerikos dažniausiai susiję su investiciniais sukčiavimais arba „loterijų laimėjimais”. Skambinantysis praneša, kad laimėjote konkursą, kuriame nedalyvavote, ir prašo sumokėti „pervežimo mokestį” arba „mokesčius”.

Kitas variantas – siūlymai investuoti į kriptovaliutas ar akcijas su garantuotu pelnu. Jei kas nors žada 50 procentų grąžą per mėnesį – tai ne investicija, o apgavystė.

Afrikietiški ir Azijos kodai

Numeriai, prasidedantys +2 (Afrika) arba +9 (Azija), jei nesitikite skambučio iš šių regionų, beveik visada yra sukčiai arba automatiniai skambintojai.

Ypač pavojingi:

  • +216 (Tunisas),
  • +232 (Siera Leonė),
  • +252 (Somalis),
  • +375 (Baltarusija),
  • +381 (Serbija).

Šie kodai dažnai naudojami „Wangiri” schemose, kur perskambinimas kainuoja kelis eurus už minutę.

SMS su nuorodomis

Ne tik skambučiai kelia pavojų. Žinutės su nuorodomis – dar dažnesnis sukčiavimo būdas. Tipiniai pavyzdžiai:

„Jūsų siunta laukia. Patvirtinkite pristatymą: [nuoroda]” „Jūsų sąskaita bus užblokuota. Prisijunkite: [nuoroda]” „Laimėjote 500 EUR. Atsiimkite: [nuoroda]”

Visos šios nuorodos veda į netikrus puslapius, kurie kopijuoja bankų, kurjerių ar valstybinių institucijų svetaines. Įvedus prisijungimo duomenis, jie atsiduria sukčių rankose.

Tikros įmonės niekada neprašo prisijungimo duomenų per SMS nuorodas.

Kaip apsisaugoti

Neatsiliepdami į nepažįstamus užsienio numerius nieko neprarasite. Jei skambutis svarbus – žmogus paliks žinutę arba perskambins dar kartą. Sukčiai to nedaro.

Įsidiekite skambučių identifikavimo programėles – „Truecaller”, „Hiya” ar panašias. Jos rodo, ar numeris jau pažymėtas kaip įtartinas kitų naudotojų.

Jei atsiliepėte ir supratote, kad kažkas negerai – tiesiog padėkite ragelį. Nepatvirtinkite jokių duomenų, nespauskite jokių klavišų.

Ką daryti, jei jau nukentėjote

Jei perskambinote į įtartiną numerį, patikrinkite savo telefono sąskaitą – ar nėra neįprastų nuskaičiavimų. Pastebėję kreipkitės į savo operatorių.

Jei atskleidėte banko duomenis – nedelsdami skambinkite į banką ir blokuokite kortelę. Taip pat praneškite policijai internetu arba telefonu 112.

Praleistas skambutis iš nepažįstamo numerio – ne priežastis perskambinti. Geriau būti atsargiam, nei ieškoti būdų susigrąžinti prarastus pinigus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *