2024–2025 metų žiema daugeliui lietuvių paliko nemalonų prisiminimą – šildymo sąskaitas, kokių nematė jau dešimtmetį. Šalčiausias sausis nuo 2010-ųjų, panaikinta PVM lengvata ir seni, energijos ištroškę pastatai sukūrė tobulą audrą, kuri kai kurių gyventojų pinigines patuštino šimtais eurų. Tačiau buvo ir tokių, kurie pro langą stebėjo tą pačią žiemą, bet sąskaitose matė visiškai kitokius skaičius.
Kas lėmė tokį dramatišką skirtumą?
Skaičiai, kurie šokiravo
Statistika negailestinga. Sausio mėnesį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje nukrito iki minus 9,2 laipsnio – tokio šalčio sausį nebuvo jau 15 metų. Palyginimui, praėjusių metų sausį vidutinė temperatūra buvo teigiama – apie 2 laipsniai šilumos.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, sausio sąskaitos daugiabučių gyventojams buvo 85–90 procentų didesnės nei įprastai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovai minėjo, kad kai kuriems vartotojams sąskaitos išaugo net 110 procentų.
Individualių namų savininkai socialiniuose tinkluose dalijosi šokiruojančiais skaičiais. „430 eurų, kai visą laiką mokėdavome 170 eurų” – rašė vienas namo savininkas. Kiti minėjo 360, 400, net 500 eurų sąskaitas už vieną mėnesį.
Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina per šildymo sezoną svyravo nuo 6,64 iki 8,02 ct/kWh. Mažiausia kaina šalyje buvo Utenoje – 5,8 ct/kWh, didžiausia – Vilniaus rajone, kur siekė net 12,19 ct/kWh.
Kodėl vieni mokėjo tris kartus daugiau nei kiti
Tą pačią žiemą, tame pačiame mieste, panašaus dydžio butuose žmonės gaudavo kardinaliai skirtingas sąskaitas. Priežastis paprasta – pastatų energetinis efektyvumas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija pateikia iškalbingą palyginimą: per visą 2024–2025 metų šildymo sezoną 60 kv. m buto savininkas renovuotame name sutaupė apie 304 eurus, palyginti su tokio pat dydžio butu nerenovuotame pastate.
Kiekvieną mėnesį skirtumas siekė vidutiniškai 48 eurus – renovuoto namo gyventojai gaudavo apie 52 procentus mažesnes sąskaitas. Per septynis šildymo sezono mėnesius tai virsta šimtais eurų.
Dar įspūdingesni skirtumai tarp senos statybos daugiabučių ir naujų A ar A++ klasės namų. Kai kurie naujų namų savininkai, įsirengę šilumos siurblius ir saulės elektrines, už sausį mokėjo… nulį eurų. Vasarą sukaupta energija „virtualioje baterijoje” padengė net rekordiškai šaltą žiemą.
PVM lengvatos pabaiga: 11 procentų viršuje
Prie šalčių pridėkite dar vieną faktorių – nuo šių metų pradžios nebetaikoma PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumai. Du sezonus gyventojai už šilumą mokėjo be PVM, dabar ši lengvata panaikinta.
Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė įvertino, kad dėl šaltų orų padidėjęs šilumos suvartojimas galutines sąskaitas padidino apie 70 procentų, o sugrąžintas PVM – dar apie 11 procentų.
Taigi net ir be rekordinio šalčio sąskaitos būtų buvusios didesnės. Šaltis tiesiog padidino kontrastą ir skausmą.
Renovacija: ne prabanga, o būtinybė
Praėjusi žiema aiškiai parodė, kad pastato energetinis efektyvumas nėra abstraktus skaičius popieriuje. Tai konkretūs pinigai, kurie arba lieka kišenėje, arba iškeliauja pro sienas, langus ir stogą.
Energetikos ministerijos duomenimis, kasmet Lietuvoje renovuojama apie 340 daugiabučių. 2025 metais modernizuotas 41 šilumos punktas, 2026-aisiais planuojama renovuoti dar 300. Tačiau tempai vis dar per lėti – šalyje liko tūkstančiai pastatų, kurie žiemą tiesiog „šildo orą”.
Net ir mažoji renovacija – šilumos punktų modernizavimas – leidžia sutaupyti 15–25 procentus išlaidų. Kompleksinė renovacija – iki 50 procentų ir daugiau.
Specialistai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą dėl renovacijos, būtinas išsamus įvertinimas. Pastato energetinis auditas parodo, kur tiksliai dingsta šiluma ir kokios investicijos duos didžiausią grąžą. Be jo renovacija virsta spėlionėmis – kartais brangiomis ir neefektyviomis.
Ką galima padaryti jau dabar
Ne visi gali iškart renovuoti visą pastatą. Tačiau yra žingsnių, kuriuos galima žengti nedelsiant.
Pirmiausia – įvertinti savo būsto situaciją. Energetinio naudingumo sertifikatas parodo, kokia yra pastato klasė ir kur slypi didžiausios problemos. Daugelis gyventojų net nežino, kokią klasę turi jų būstas.
Antra – patikrinti šildymo sistemos efektyvumą. Seni, nesubalansuoti radiatoriai ir pasenę šilumos punktai gali švaistyti energiją net gerai izoliuotame pastate.
Trečia – įvertinti langus ir duris. Seni langai su vienu stiklu gali praleisti kelis kartus daugiau šilumos nei šiuolaikiniai. Kartais vien langų keitimas sumažina sąskaitas dešimtimis procentų.
Ketvirta – pasitikrinti, ar galite gauti paramą. Valstybė finansuoja dalį renovacijos išlaidų, o mažas pajamas gaunantys gyventojai gali kreiptis dėl šildymo išlaidų kompensacijų. 2025 metais dėl kompensacijų kreipėsi 17 procentų visų gyventojų.
Ko tikėtis kitą žiemą
Klimatologai perspėja, kad ekstremalūs orai tampa dažnesni. Galbūt kita žiema bus švelni – bet galbūt ir ne. Tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam – protingiausia strategija.
Gyventojai, kurie šią žiemą skaudžiai pajuto savo būsto neefektyvumą, turi pasirinkimą. Galima tikėtis, kad kitą žiemą bus šilčiau. Galima ir toliau mokėti dvigubai daugiau nei kaimynai renovuotame name. O galima imtis veiksmų – nuo paprasto audito iki kompleksinės renovacijos.
Statistika rodo, kad investicijos į energetinį efektyvumą atsiperka. Praėjusi žiema tai įrodė geriau nei bet kokie skaičiavimai – realiais pinigais, realiais skirtumais, realiomis sąskaitomis.
Klausimas tik vienas: ar pasiruošite iki kitos žiemos?
