Penki mitai apie panaudotą aliejų, kuriais vis dar tikima

Realybėje naudoto aliejaus supirkimas jau seniai tapo įprasta praktika ir buityje, ir versle, tačiau aplink panaudotą kepimo aliejų vis dar sukasi gausybė įsitikinimų, kurie ne visada teisingi. Kai kurie jų nekalti, kiti gali brangiai kainuoti. Pažiūrėkime į dažniausiai pasitaikančius.

Mitas pirmas: „Šiek tiek aliejaus kriauklei nepakenks”

Bene populiariausias įsitikinimas. Logika atrodo paprasta: jei kiekis nedidelis, kokia gali būti žala? Bėda ta, kad aliejus kaupiasi. Kiekvienas „nedidelis kiekis” prilimpa prie vamzdžio sienelės, ir per kelias savaites susidaro lipnus sluoksnis. Santechnikai patvirtins, kad būtent toks pamažu kauptas riebalas, o ne vienkartinis kiekis, dažniausiai užkemša vamzdyną.

Mitas antras: „Karštą aliejų galima saugiai pilti, jei paleisi karštą vandenį”

Dar viena paplitusi klaida. Karštas vanduo iš tiesų laikinai praskiedžia aliejų, bet vamzdyje jis greitai atvėsta ir sustingsta toliau – tik jau giliau, kur pasiekti sunkiau. Tad karštas vanduo problemos neišsprendžia, o tik perkelia ją toliau nuo akių. Indų plovimo skystis padėties iš esmės irgi nekeičia: jis tik suskaido aliejų į smulkesnius lašelius, kurie vėliau vis tiek susijungia.

Mitas trečias: „Panaudotas aliejus niekam nereikalingas”

Priešingai. Panaudotas aliejus – vertinga žaliava biodyzelinui, ir jį aktyviai renka. Įdomu, kad švarus namų ūkio aliejus dažnai būna net geresnės kokybės nei restoranų, nes namuose jis kaitinamas trumpiau. Šiuolaikinis aliejaus surinkimas maitinimo įstaigose kasmet sukaupia tonas šios žaliavos, kuri kitu atveju būtų tiesiog prarasta.

Mitas ketvirtas: „Aliejų galima naudoti be galo”

Tiesa kažkur per vidurį. Aliejų tikrai galima naudoti kelis kartus, jei jis perkošiamas ir laikomas tinkamai. Tačiau jis turi ribą: kai pradeda dūmyti žemoje temperatūroje, kvepėti kartumu ar tamsėti, jo savybės jau pasikeitusios, o tolesnis kaitinimas gamina kenksmingus junginius. Tokį aliejų laikas atiduoti perdirbti.

Mitas penktas: „Surinkimas – tik dideliems gamintojams”

Daugelis vis dar mano, kad atiduoti aliejų gali tik restoranai ar fabrikai. Iš tikrųjų vis daugiau surinkimo taškų priima ir nedidelius kiekius iš privačių namų ūkių. Vienas pripildytas butelis taip pat turi vietą šioje sistemoje.

Kodėl mitai tokie gajūs

Daugumos šių klaidingų įsitikinimų šaknys paprastos – aliejaus kelias po kriaukle yra nematomas. Kol problema neiškyla, atrodo, kad jokios problemos nėra, todėl seni įpročiai perduodami iš kartos į kartą be jokio patikrinimo.

Mitai gyvi tol, kol jais tikima. O tiesa apie aliejų paprasta: jis per vertingas, kad keliautų į kriauklę, ir per problemiškas, kad būtų ignoruojamas. Žinant kelis faktus, teisingas pasirinkimas tampa savaime suprantamas.