Verslo sprendimai retai būna vienareikšmiai. Tačiau kai kurie pasirinkimai, atrodantys kaip atsargumas, vėliau paaiškėja kaip brangiausia klaida.
Pastarųjų metų ekonominiai iššūkiai privertė daugelį Lietuvos įmonių pergalvoti savo požiūrį į finansavimą. Ir išvados, prie kurių prieina patyrę verslininkai, neretai prieštarauja intuicijai.
Štai kas nutinka, kai verslas pasirenka „saugų” kelią ir atsisako investuoti.
Prarastos rinkos kaina
Mažmeninės prekybos sektorius tai iliustruoja itin aiškiai. Vienas Šiaulių regiono prekybininkas 2022-aisiais svarstė plėtrą – naują sandėlį ir papildomą transportą. Investicijos dydis – apie 45 000 eurų. Skolintis atrodė per rizikinga, todėl projektas buvo atidėtas.
Per tuos dvejus metus konkurentas, veikiantis tame pačiame regione, būtent tokią plėtrą įgyvendino. Šiandien jis aptarnauja klientus, kuriuos pirmasis prekybininkas galėjo laikyti savais.
Prarastos apyvartos vertė, preliminariais skaičiavimais, viršija 120 000 eurų. Santykis akivaizdus – „sutaupyti” 45 000 kainavo beveik tris kartus daugiau.
Skaičiai, kurie keičia perspektyvą
Verslo finansavimo specialistai dažnai susiduria su tuo pačiu klaidingu įsitikinimu: jei nėra nuosavų lėšų, vadinasi, dar ne laikas augti.
Tačiau profesionalus požiūris į verslą reikalauja kitokio mąstymo. Klausimas nėra „ar turiu pinigų”, o „ar investicijos grąža viršys finansavimo kainą”.
Pavyzdžiui, paskola verslui su 10 procentų metine palūkanų norma atsipirks, jei investicija generuoja bent 15–20 procentų grąžą. Gamybos efektyvumo didinimas, nauja įranga ar papildomi pajėgumai dažnai atneša kur kas didesnį pelningumą.
Problema ta, kad daugelis verslininkų skaičiuoja tik tiesioginius kaštus – palūkanas, mokėjimus, riziką. Ir visiškai ignoruoja alternatyvius kaštus – tai, ko netenka neinvestuodami.
Trys scenarijai, viena išvada
Situaciją galima iliustruoti trimis tipiniais atvejais.
Pirmas scenarijus: gamybos įmonė, kuriai reikia modernizuoti įrangą. Sena technika lemia 12 procentų broką. Nauja įranga kainuoja 30 000 eurų, tačiau sumažina broką iki 2 procentų. Per metus sutaupoma apie 18 000 eurų vien medžiagų. Investicija atsiperka per 20 mėnesių, net įskaičiavus finansavimo išlaidas.
Antras scenarijus: paslaugų įmonė, galinti priimti stambų klientą, tačiau tam reikia papildomų specialistų ir įrangos. Atsisakius – klientas išeina pas konkurentą. Sutikus ir investavus – per metus gaunama 80 000 eurų papildomų pajamų. Pradinė investicija – 25 000.
Trečias scenarijus: mažmenininkas, atidedantis elektroninės prekybos paleidimą dėl 15 000 eurų trūkumo. Kiekvieną mėnesį jis praranda apie 3 000 eurų potencialių pardavimų. Per metus – 36 000 eurų.
Visuose trijuose atvejuose nesitraukimas – tai yra investavimas pasitelkiant išorinį finansavimą – duoda teigiamą rezultatą. Laukimas kainuoja daugiau.
Kodėl baimė klysta
Verslo psichologijoje egzistuoja terminas „nuostolių vengimas”. Žmonės jaučia nuostolius maždaug dvigubai stipriau nei laimėjimus. Todėl potenciali rizika prarasti investuotą sumą atrodo baisesnė nei reali rizika prarasti augimo galimybę.
Tačiau rinka nebaudžia už klaidas – ji baudžia už neveiklumą. Konkurentai, kurie drįsta, užima erdvę. Klientai, kurie negauna paslaugos, išeina kitur. Ir niekada negrįžta.
Patyrę verslininkai tai žino. Todėl jie vertina finansavimą ne kaip skolą, o kaip įrankį – lygiai tokį pat, kaip įranga, transportas ar programinė įranga. Įrankį, kuris leidžia daryti tai, ko kitaip padaryti neįmanoma.
Kada skolinimasis tampa strategija
Ne kiekviena paskola yra gera paskola. Finansavimas prasmę įgauna tada, kai:
Yra aiški investicijos paskirtis ir išmatuojama grąža. Ne „gal pravers”, o konkretūs skaičiai – kiek, per kiek laiko, kokiomis sąlygomis.
Verslas turi pakankamai pinigų srauto aptarnauti įsipareigojimus be įtampos. Mėnesinė įmoka neturėtų viršyti 20–25 procentų laisvų lėšų.
Alternatyva – laukimas – kainuoja daugiau nei finansavimas. Jei atidėjimas reiškia prarastus klientus, mažesnę rinkos dalį ar didėjančius kaštus, sprendimas akivaizdus.
Verslas, kuris neinvestuoja, nėra saugus verslas. Jis tiesiog lėtai mažėja – tol, kol vietos rinkoje nebelieka.
Straipsnis parengtas informaciniais tikslais ir nėra individuali finansinė rekomendacija. Prieš priimdami verslo finansavimo sprendimus, pasikonsultuokite su specialistais.
