Netektis visada užklumpa netikėtai. Net jei artimasis ilgai sirgo, pati akimirka palieka sutrikusius, nežinančius, ką daryti toliau. Formalumai, dokumentai, apeigos – visa tai tenka tvarkyti tada, kai emociškai esame pažeidžiamiausi. Šis tekstas – praktinis gidas tiems, kurie susiduria su šia situacija pirmą kartą.
Pirmosios valandos: ką būtina padaryti
Kai žmogus miršta namuose, pirmiausia reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri konstatuos mirtį. Jei mirtis įvyko gydymo įstaigoje, šį formalumą atlieka gydytojai. Po to išduodamas medicininis mirties liudijimas – dokumentas, be kurio neįmanomi jokie tolimesni veiksmai.
Per 24 valandas mirtis turi būti užregistruota civilinės metrikacijos skyriuje. Ten išduodamas mirties liudijimas – oficialus dokumentas, reikalingas laidotuvėms organizuoti, paveldėjimo procedūroms pradėti ir kitoms formalumoms tvarkyti.
Daugelis šeimų šiame etape kreipiasi į specialistus, nes laidojimo paslaugos Vilniuje paprastai apima ir pagalbą tvarkant dokumentus – tai labai palengvina procesą gedintiems artimiesiems.
Laidojimo būdo pasirinkimas: tradicinis ar kremavimas
Lietuvoje vis dar dominuoja tradicinis laidojimas, tačiau kremavimo populiarumas sparčiai auga. Per pastarąjį dešimtmetį kremavimą pasirenkančių šeimų skaičius išaugo beveik dvigubai.
Apsisprendimą dažnai lemia velionio valia – jei žmogus buvo išreiškęs pageidavimą, artimieji paprastai jo paiso. Jei valios nebuvo, sprendžia šeima. Svarbu žinoti, kad Katalikų Bažnyčia kremavimą oficialiai leidžia nuo 1963 metų, tad religinis aspektas neturėtų būti kliūtis.
Palaikų kremavimas turi keletą praktinių privalumų: mažesnės išlaidos, lankstesnis laikas atsisveikinimui, galimybė palaidoti urną šeimos kape arba išbarstyti pelenus prasmingoje vietoje. Tačiau kai kuriems žmonėms psichologiškai lengviau tradicinis atsisveikinimas prie karsto.
Atsisveikinimo ceremonija: etiketo subtilybės
Nepriklausomai nuo laidojimo būdo, atsisveikinimo ceremonija turi nusistovėjusias tradicijas. Štai keletas dalykų, kuriuos verta žinoti.
Apranga. Gedulo spalva Lietuvoje – juoda. Priimtinos ir tamsiai pilka, tamsiai mėlyna. Moterims rekomenduojama santūri apranga, dengiantys drabužiai. Ryškios spalvos, atviri drabužiai ar sportinė apranga laikomos nepagarba.
Gėlės. Tradiciškai laidotuvėms nešamos gyvosnuo gėlės – lyginis skaičius, dažniausiai dvi arba keturios. Vainikas nešamas nuo įstaigos ar organizacijos. Prie karsto gėlės dedamos žiedais į velionio pusę.
Užuojautos reiškimas. Trumpai, nuoširdžiai, be klišių. Pakanka pasakyti „nuoširdžiai užjaučiu” ar „liūdžiu kartu su jumis”. Vengti frazių „aš žinau, ką jauti” arba „viskas bus gerai” – jos skamba tuščiai ir gali įskaudinti.
Elgesys ceremonijos metu. Telefonai išjungiami arba nutildomi. Kalbamasi tyliai. Jei vyksta religinė ceremonija, net ir netikintys laikosi pagarbios tylos ir atsistoja, kai stoja kiti.
Dažniausios klaidos, kurių galima išvengti
Skubėjimas. Dažna klaida – bandyti viską sutvarkyti per vieną dieną. Laidotuvės paprastai vyksta per 3–5 dienas po mirties, ir šis laikas skirtas ne tik formalumams, bet ir artimiesiems susirinkti, emociškai pasiruošti.
Finansinis nepasiruošimas. Laidotuvės kainuoja. Priklausomai nuo pasirinkimų, suma gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Verta iš anksto aptarti biudžetą ir neišleisti daugiau, nei šeima gali sau leisti – velionis tikrai to nenorėtų.
Viską daryti patiems. Gedintys žmonės dažnai jaučia poreikį kontroliuoti kiekvieną detalę. Tačiau profesionalai šį darbą dirba kasdien ir gali sutvarkyti viską sklandžiai, kol šeima turi laiko gedėti.
Pamiršti savimi pasirūpinti. Organizuojant laidotuves lengva pamiršti valgyti, miegoti, priimti pagalbą. Tai klaida – išsekęs žmogus negali tinkamai atsisveikinti ir vėliau gali patirti sveikatos problemų.
Po laidotuvių
Ceremonija – ne pabaiga, o perėjimas į naują etapą. Laukia paveldėjimo procedūros, galbūt buto ar namo tvarkymas, velionio daiktų rūšiavimas. Visa tai reikalauja laiko ir emocinių jėgų.
Psichologai rekomenduoja nesiskubinti – nėra taisyklės, kad velionio daiktus reikia sutvarkyti per savaitę ar mėnesį. Kiekvienas gedulas yra individualus, ir svarbu leisti sau jį išgyventi savu tempu.
Netektis niekada nėra lengva. Tačiau žinojimas, ką daryti ir ko tikėtis, bent šiek tiek sumažina chaoso jausmą tuo metu, kai jo labiausiai reikia.