Kiekvieną mėnesį žiūri į sąskaitą ir stebiesi – kur dingo tie pinigai? Lyg ir nepirkai nieko ypatingo, lyg ir nešvaistei, o likutis vėl mažesnis nei tikėjaisi. Pažįstama? Problema dažniausiai slypi ne dideliuose pirkinuose, o smulkmenose, kurios kasdien „nubyra” nepastebėtos.
Gera žinia ta, kad taupyti nebūtinai reiškia atsisakyti malonumų ar gyventi kaip asketas. Kartais užtenka kelių paprastų įpročių, kurie veikia tyliai, bet per mėnesį sudeda solidžią sumą. Štai dešimt būdų, kuriuos išbandę žmonės sako: „Net nepajutau, kad kažko atsisakiau.”
Taisyklė, kuri sustabdo impulsyvius pirkinius
Prieš perkant bet ką brangesnio nei 30 eurų, palaukite 48 valandas. Tiek laiko užtenka, kad pradinė „noriu čia ir dabar” emocija nurims. Stebėtina, kiek pirkinių po dviejų dienų atrodo visiškai nereikalingi. Ši paprasta pauzė kasmet sutaupo šimtus eurų.
Apsipirkimo sąrašas – ne tik senoliams
Eiti į parduotuvę be sąrašo – tas pats, kas vairuoti užsimerkus. Tyrimai rodo, kad žmonės, apsiperkantys pagal iš anksto sudarytą sąrašą, išleidžia vidutiniškai 25 procentais mažiau. Sąrašas apsaugo nuo tų „o, dar šito reikia” momentų prie lentynų.
Kavos ritualas, kuris kainuoja tūkstantį per metus
Viena kava kavinėje – 3–4 eurai. Lyg ir nedaug. Bet padauginkite iš penkių darbo dienų, tada iš keturių savaičių, ir gausite 60–80 eurų per mėnesį. Per metus – beveik tūkstantis. Investuokite į gerą terminį puodelį ir ruoškite kavą namuose bent tris dienas per savaitę. Skirtumą pajusite greitai.
Prenumeratos, apie kurias pamiršote
Patikrinkite savo banko išrašą. Tikėtina, rasite bent vieną ar dvi prenumeratas, kuriomis nebesinaudojate – sporto programėlę, kurią atsisiuntėte Naujųjų metų proga, muzikos platformą, kurią pakeitė kita, ar žurnalą, kurio neskaičius mėnesiais. Tie 5–10 eurų čia ir ten per mėnesį sudaro 100–200 eurų per metus.
Maisto planavimas kaip finansinis įrankis
Kai nežinai, ką gaminti, užsisakai maistą į namus. Vienas užsakymas – 15–25 eurai. Du per savaitę – ir štai jau 150 eurų per mėnesį. Sekmadienį skirti 20 minučių savaitės valgiaraščiui sudaryti – viena pelningiausių investicijų į savo biudžetą.
Vandens buteliuko sindromas
Perkate vandenį plastikinėse butelėse? Vienas buteliukas – euras ar daugiau. Per dieną – du trys. Per mėnesį susidaro 50–60 eurų. Pakartotinai naudojama gertuvė atsiperka per savaitę, o per metus sutaupote apie 600 eurų. Ir gamtai naudingiau.
Elektros vampyrai jūsų namuose
Įkrovikliai, palikti lizduose, televizorius budėjimo režimu, kompiuteris, kuris niekada neišjungiamas – visa tai eikvoja elektrą tyliai. Ekspertai skaičiuoja, kad tokie „vampyrai” sudaro iki 10 procentų elektros sąskaitos. Ištraukti kištuką iš lizdo – sekundės darbas, kuris sutaupo 50–100 eurų per metus.
Lojalumo kortelės veikia, jei jomis naudojatės
Dauguma turi pilnas pinigines įvairių parduotuvių kortelių, bet retai jas naudoja arba neišsiima sukauptų taškų. Patikrinkite savo korteles – galbūt ten laukia nuolaidos ar premijos, apie kurias pamiršote. Kai kurie sutaupo 20–30 eurų per mėnesį vien tik naudodamiesi lojalumo programomis.
Sezoninis apsipirkimas
Žiemos striukę pirkti sausį, vasaros batus – rugpjūtį? Brangu. Sezonui baigiantis kainos krinta 30–70 procentų. Įsigykite žieminius drabužius pavasarį, o vasarinius – rudenį. Tas pats galioja ir sporto inventoriui, sodo reikmenims, net kai kuriems maisto produktams.
Automatinis taupymas – ir pamiršti
Nustatykite automatinį pavedimą, kad kiekvieną mėnesį, iškart gavus atlyginimą, 5–10 procentų sumos persikeltų į atskirą sąskaitą. Kai pinigai „dingsta” automatiškai, net nepastebite jų trūkumo. Per metus susikaupia solidi suma, o jūs nė karto nepajutote, kad kažko atsisakėte.
Kodėl tai veikia
Visi šie būdai turi bendrą bruožą – jie nereikalauja didelių pastangų ar skausmingų atsisakymų. Tai maži sprendimai, kurie tampa įpročiais. O įpročiai veikia automatiškai, be valios pastangų.
Nebūtina taikyti visų dešimties iš karto. Pradėkite nuo dviejų ar trijų, kurie atrodo paprasčiausi. Po mėnesio pridėkite dar vieną. Per pusmetį pastebėsite, kad piniginė tikrai dėkoja – tyliai, bet juntamai.
